Pamatyk ir pajusk Lietuvą

Autorius: Taurus Media 2021.04.07

Praėjusį savaitgalį „Litexpo“ parodų centre atidarant Tarptautinę Vilniaus knygų mugę vienoje iš sveikinimo kalbų pasaulio žmonija buvo suskirstyta į dvi dalis – skaitančiąją ir ne. Žvelgiant kitais rakursais ,tą pačią žmoniją galima skirstyti be paliovos ,kad ir į keliautojus ir namisėdas. Kad patektum prie pirmųjų, visai nebūtina skersai išilgai raižyti pasaulį ir žemėlapyje smaigstyti vėliavėles „užkariautų“ šalių miestus žyminčius taškelius.  Keliauti galima ir kukliau – po gimtąją šalį, tačiau lydimam nė kiek ne menkesnio atradimų džiaugsmo.

Nebloga proga pasidairyti kelionių galimybių – šį savaitgalį, vasario 25-27 d., Lietuvos parodų centre „litexpo“ veikianti tarptautinė turizmo paroda „Vivattur 2011“, pristatanti  naujienų ir „užsieniniams“, ir vietos keliautojams. Pastarųjų taikinys galėtų būti Valstybinio turizmo departamento (VTD) prie Ūkio ministerijos ir vietinio turizmo atstovų bendras stendas „Lietuva. Pamatyk! Pajausk! Pamilk!“, jame prisistato Lietuvos miestų, rajonų, regionų turizmo ir verslo informacijos centrai, Lietuvos turizmo, viešbučių ir restoranų, muziejų, pilių ir dvarų, kempingų asociacijos, golfo federacija ir kt. – iš viso 31 dalyvis.

Ketinimų protokolas

Pasak dr. Raimondos Balnienės, VTD direktorės, daugiau dėmesio vietos turizmui  šiemet bus skiriama ne tik „Vivattur“ parodoje, bet apskritus metus. Ji prognozuoja, kad vietinio turizmo rodikliai, 2009 m. kritę 14%, 2010 m. – 0,2%, šiemet “tikrai augs, nes keičiasi turistų įpročiai, žmonės linkę keliauti po Lietuvą“.

Anot dr. Balnienės, viena iš galimybių didinti vietos turistų skaičių yra VTD vykdomos vietinio turizmo verslo misijos, jomis pristatomos naujos paslaugos,  maršrutai bei objektai Lietuvos etnografiniuose regionuose. Šių misijų metu renkama informacija apie naujus ir atnaujintus  turizmo objektus, paslaugas, atliekama jų analizė, vėliau jie pateikiami VTD interneto puslapyje, populiarinami socialiniuose tinkluose. Šiemet VDT pristatys dvi naujas verslo misijas, skirtas aktyviam turizmui , ir trečią, skirtą nacionaliniams parkams ir saugomoms teritorijoms.

VTD, Latvijos turizmo plėtros agentūra ir Estijos turizmo departamentas Baltijos šalių gyventojus ir kitų kraštų turistus penktąkart pakvies į „Didįjį žygį po Baltijos šalis“. Šis projektas pristato dėmesio vertus, tačiau turistų mažiau lankomus objektus. Pernai  aktyviausi keliautojai buvo iš Lietuvos, jų projekte dalyvavo 16.700, latvių – 4.900, estų – 3.400. Informacija apie projektą – www.greatbaltic.eu.

VTD šiemet pristatys naują interneto puslapį www.lithuania.travel , susieta su veikla socialiniuose tinkluose.

Į VTD „ketinimų protokolą“ įtrauktas ir Europos Komisijos (EK) bei Lietuvos Vyriausybės finansuojamas projektas „Europos turizmo traukos vietovės“ (EDEN), juo siekiama atkreipti dėmesį į Europos turistinių vietovių vertę, įvairovę ir skatinti jų raidą.

Lietuva šiame projekte dalyvauja nuo 2007metų. Kasmet išrenkama įdomiausia šalies turizmo traukos vietovė, atitinkanti tų metų EK projekto temą bei kriterijus , ir pristatoma Europos turizmo forume ir interneto puslapiuose – www.visiteurope.com, www.edenineurope.eu , www.tourism.lt.

Pasak VTD, šių metų projekto tema – „Lietuvos turizmo traukos vietovė 2011. Atstatyti ir pritaikyti turizmui statiniai“ – skirta išrinkti kultūriniam/architektūriniam/istoriniam paveldui ar kitos paskirties materialiam objektui, atsatytam ir pritaikytam turizmui.

2008m. konkursą laimėjo Žemaitijos nacionalinis parkas, 2009m. laimėjo Šilutės TIC parengtas projektas „Nemuno deltos regioninis parkas – išskirtinė gamtos, kultūros ir turizmo darnos vietovė“. 2010-aisiais buvo renkama patraukliausia vietovė vandens turistams, ja tapo Zarasų kraštas.

Poilsiauti – į kurortą

Prakalbus apie poilsį Lietuvoje, nemaža dalis jį sieja su kurortais. Tikrus juos turime keturis – Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas kurorto statusą yra suteikęs Birštonui, Druskininkams, Palangai ir Neringai. Su pirmaisiais trimis viskas aišku – jie turi savo koncepcijas, strategijas ir vizijas – vien busimoji dengta Druskininkų slidinėjimo trasa ko verta. Su Neringa kitaip – dėl šio kurorto plėtros nuolat laužomos ietys.

Sandara Vaišvilaitė, Neringos savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė, VŽ „Savaitgaliui“ pasakojo, kad 2010m. Neringos savivaldybės iniciatyva buvo parengta Neringos pajūrio kurorto išteklių įvertinimo ir pritaikymo sveikatinimo srityje galimybių studija, ja buvo „inventorizuoti“ Kuršių nerijos gamtiniai kurortiniai ištekliai. Tyrimą atliko Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Rekreacijos ir turizmo katedros mokslininkai.

„Tyrimų rezultatai pranoko lūkesčius. Mokslininkai patvirtino, kad po nerija glūdi mineralizuoti, gilėjant vis labiau sūrėjantys vandenys. Tokie sūrymai kaip turintys gydomųjų savybių seniai naudojami Slovakijoje, Japonijoje, kitur“, – kalba pašnekovė. Dar vienu studijos atradimu ji vadina  gydomąjį purvą – sapropelį, arba gitiją, kurio sluoksniai glūdi po Kuršių nerija ir mariomis. Įdomu, kad tokios rūšies purvo niekur kitur ligišiol Lietuvoje neaptikta.

„Tikimės, kad šis tyrimas padės užkristi kelią abejonėms dėl Neringos kurorto statuso. Neringa pasižymi gausesniais ir įvairesniais gydomaisiais gamtiniais ištekliais nei Druskininkai ar Birštonas – ten nėra nei karšto požeminio vandens, nei, žinoma pajūrio“, – už savo miestą  mūru stoja p. Vaišvilaitė. Anot jos, turėdama tokius išteklius, Neringa turi galimybes plėtoti sveikatinimo , pirmiausia – jūros terapijos paslaugas, o šios savo ruožtu padidins kurorto patrauklumą ne sezono metu.

Tarp esamų Neringos naujovių poilsiautojams ji vardija pernai Nidoje įrengtas stacionaras  orientavimosi trasas, artėjančią vasarą tokios bus įrengtos Pervalkoje. Šiemet Juodkrantėje ir  Nidoje pirmąkart pažymėtos slidinėjimo bei snieglenčių nuomos punktų Neringoje nėra.

„Poreikis yra, ir nemenkas, bet su lygumų slidžių nuoma sudėtinga visame Klaipėdos krašte“, – sako pašnekovė. Grįždama į vasarą ji pasakoja, kas šiuo metu Neringos savivaldybės ieško lėšų jachtų dviejų uostų – techniniams projektams realizuoti, dabartinės prieplaukos Nidoje senai nebepakanka, juolab kad nemažai svečių Neringą pasiekia būtent vandens keliu, o rugpjūčio pradžioje vykstanti Kuršių marių regata pritraukia dar daugiau ir laisvų, ir svečių.

„Regatos savaitgaliui vietos viešbučiuose užsakomos prieš kelius mėnesius, apsigyventi Nidoje tuo metu sunku“, – dar vieną kurorto traukos priežastį mini nidiškė.

Laimi visi

Prakalbus apie traukos veiksnius į galvą pirmiausia ateina Europos vyrų krepšinio čempionatas, mūsų šalyje vykstantis rugpjūčio 31 – rugsėjo 18 d. Visuotinai žinoma, kad prie tokios kaitros laužo rankas pasišildo visi – padedant valstybe, baigiant privačias būsto nuomotojais ar bandelių kepėjais – tik mokėk suktis.

Kalbant apie būsto nuomą – jau dabar skelbiama, kad kambarių kainos Kauno viešbučiuose, kurių šiemet mieste netrūksta, čempionato finalo laikotarpiu pasiekė padebesius – iki 1.000 Lt. už parą. Nekyla abejonių, kad iš krepšinio renginio užsidirbs ir tie miestai, kuriuose vyks pirmieji turai – Šiauliai, Panevėžys, Klaipėda, Alytus, Vilnius.

Rūta Sidaugienė, Turizmo informacijos centro prie kauniškės kelionių agentūros „Mūsų odisėja“ turizmo vadybininkė, sako, kad viešbučiai apie rezervavimą pradėjo sklebtis www.lithuaniabooking.com. Bendra sistema, sukurta krepšinio čempionatui, be abejo, veiks ir vėliau.

„Mūsų odisėja“ tarp keliautojų žinoma kaip įdomias, turiningas ekskursijas po Lietuvą rengianti agentūra. Paprašyta nupiešti vietos turisto portretą, p. Sidaugienė sako, jog per pastaruosius 2 ar 3metus jis keičiasi. Anksčiau į ekskursijas po Lietuvą daugiausiai važiuodavo pavieniai žmonės , nedidelės grupelės. Tie pavieniai gimtinę jau apkeliavo, dabar sparčiai populiarėja proginių ekskursijų mada – į tokias vyksta įmonių kolektyvai, didelės draugų kompanijos.

„Daugelis lietuvių neįvertina to, ką turim, o, žiūrėk, išvažiuoja toliau iš Kauno, pamato dvarų, malūnų, regioninių parkų… Išvažiavę bent kartą daugelis lieka sužavėti, retas grįžta nusivylęs“, – kalba p. Sidaugienė.

Apie gerą orą

Vietos turizmas priklausomas nuo daugelio dalykų, beje, ir nuo oro. O šio nė pats Dievulis nesiimtų tiksliai prognozuoti.

Kita proga dr. prof. Audronė Galvonaitė, klimatologė, patikslinusi, kad orus spėja ne klimatologai, o sinoptikai, VŽ „Savaitgaliui“ yra sakiusi, kad sunkiausiai prognozuoti pereinamųjų metų laikų – pavasario ir rudens – orus. Pasak meteorologės, mažiausiai pasitvirtina  ilgalaikės, vadinamosios sezoninės, prognozės.

„Kad ir kokią techniką paimtum, kad ir kiek mokslo turėtum ar modelių sudėliotum – 100% prognozės nepasitvirtina. Net NASA dėl netinkamų oro sąlygų kartais nepaleidžia savo kosminių laivų – tai ko gi šitokia gudri organizacija nesusiprognozuoja tiksliai? Gamta yra per daug sudėtingas  dalykas, kad įvertintum  viską ir pasakytum, kas bus“, – kalbėjo dr. Galvonaitė.


Paskelbimo data: 2011-02-25

Šaltinis: „Verslo žinios“

Kiti įrašai

UAB „Mūsų odisėjos” gidų kursų absolventė Edita birželio 25 d. vedė savo pirmąją ekskursiją. Į šią eks ...
Skaityti
UAB „Mūsų odisėjos“ gidų kursus lanko ne tik kauniečiai bet ir iš kitų Lietuvos kampelių norintys įgyti ši ...
Skaityti
Birželio 23 d. UAB „Mūsų odisėjos“ klientai keliavo ir tyrinėjo Suvalkų miestus bei kanalus. Užsakovas ponas ...
Skaityti