Kaunui prireikė daug lėšų ir pastangų, kad Kaunas neliktų balta dėme keliautojų, atvykstančių iš užsienio, žemėlapiuose. Kai galima mėgautis darbo vaisiais, šalies valdžia mojuoja draudimų vėzdais. Kaip tai paveiks turizmo verslą?
Didžiausių Lietuvos miestų merai Remigijus Šimašius, Visvaldas Matijošaitis ir Vytautas Grubliauskas išreiškė susirūpinimą dėl neadekvačių Seimo Sveikatos reikalų komiteto sprendimų, susijusių su alkoholio pardavimo ir reklamos ribojimais.
Merų nuomone, dabar svarstomi draudimai priimami neįvertinus jų įtakos viešajam gyvenimui, miestų kultūrai, ekonomikai, svečių laisvalaikiui, maitinimo įstaigų verslui, juose užkoduota viešosios tvarkos pažeidimų ir šešėlinio verslo banga.
Statistika rodo, kad Lietuvoje baruose ir restoranuose suvartojama mažiau nei dešimtadalis visų parduodamų alkoholinių gėrimų, o buities sąlygomis – net 91 proc. visų svaigalų.
„Norint išspręsti bet kokią problemą, iš pradžių reikia išsiaiškinti tikrąsias, gilumines priežastis ir kovoti su jomis, o ne su pasekmėmis. Sprendžiant didžiules problemas radikalūs sprendimai kartais būtini, bet net ir jie turi būti labai gerai apgalvoti ir pasverti“, – tvirtino Kauno meras V.Matijošaitis.
Kaip draudimai atsilieptų Kauno įvaizdžiui ir užsienio svečių srautui?
Turizmo specialistė, turizmo agentūros ir Kauno senamiestyje įsikūrusio viešbučio vadovė Regina Navickienė įsitikinusi, kad didelių pokyčių neįvyks, tačiau patarė nesiimti radikalių sprendimų.
– Kauno valdžiai teko nemažai padirbėti, kad miesto gatvėse vasarą netiltų šurmulys, primenantis vaizdus iš patraukliausių Europos šalių. Ar alkoholio prekybos apribojimai nesugriaus to, ką Kaunas per daugelį metų taip sunkiai pastatė?
– Alkoholikai nekeliauja – jie savo dozę gali suvartoti ir namuose, o simbolinės taurės alaus ar vyno svečiams turbūt niekas netrugdys išlenkti ir Kaune.
Vis dėlto vieni populiariausių mūsų organizuojamų maršrutų yra susiję su alkoholiu – tai alaus ir vyno kelias.
Atrodytų, jie propaguoja alkoholį, kita vertus – tai mandagus ir kultūringas alkoholio vartojimas ribotais kiekiais. Šių ekskursijų metu labai daug kalbama apie tradicijas, etnografiją, kultūringą alkoholio vartojimą, gamybos technologiją. Iš tokių ekskursijų niekas negrįžta keturpėsčias.
Jeigu turėsime ką nors įdomaus svečiams pasiūlyti ir parodyti, alkoholio pardavimo apribojimai turizmo nesugriaus.
Vienos kategorijos turistus galime prarasti. Jaunimas iš Anglijos pamėgo Lietuvoje švęsti bernvakarius, mergvakarius, nes jiems tokia pramoga kainuoja labai pigiai.
– Ką užsieniečiai mano apie Lietuvos gyventojų potraukį prie alkoholio, ar jie pastebi, kad vartojami labai dideli svaigalų kiekiai?
– Jie nepastebi, bet mes svečių ir nevežame į gūdų Lietuvos kaimą, kur situacija yra tikrai baisi. Užsieniečiai nesako, kad mes esame alkoholikai. Jie kartais užsimena, kad galime pakelti didesnį alkoholio kiekį, esame ištvermingesni.
Didžioji dalis keliautojų yra kitokio mentaliteto. Jiems rūpi ką nors paragauti, bet ne prisigerti. Pastaruoju metu teko dirbti su turistais iš Pietų Korėjos. Jie pasiimdavo kokteilį ir siurbčiodavo jį visą vakarą. Tų žmonių kultūroje nėra tokio reiškinio kaip prisigėrimas.
– Apie kai kurių šalių gyventojų potraukį prie alkoholio taip pat pasakojamos legendos. Ar mes tarp jų išsiskiriame?
– Visko matėme. Prieš pusantrų metų girti baikeriai iš Suomijos nusiaubė visą viešbutį. Jie daužė langus ir televizorius, išpurškė visus gesintuvus. Kvietėme policijos pareigūnus, jie užsieniečius uždarė į areštinę. Vėliau sužinojome, kad jie vartojo labai nedaug alkoholio, tačiau jis labai smarkiai paveikė žmones.
Kartą viešbutį nusiaubė ir anglai, o štai prieš porą dienų visiškai girtas lietuvis 3 valandą nakties pradėjo žadinti visus viešbučio gyventojus siūlydamas jiems išlenkti po taurelę.
Tokie nutikimai kenkia tiek kitiems viešbučio gyventojams, tiek kaimynams. Apiplėšimai ir kiti kriminaliniai nusikaltimai taip pat dažniausiai padaromi apspangusių žmonių.
– Kauno senamiesčio atsigavimas siejamas su lauko kavinėmis ir jose pramogaujančiais žmonėmis. Ar senamiestis neištuštės uždraudus prekybą alkoholiniais gėrimais lauko terasose?
– Viską būtina gerai apsvarstyti ir nereikėtų drastiškai kapoti galvų.
Iš pradžių reikėtų atsakyti į klausimą, kodėl ką nors draudžiame. Jeigu dėl žmonių sveikatos – labai gerai, bet drauskime ir daugiau produktų – cukrų, vaisvandenius, riebalus. Jeigu dėl įvaizdžio – tai turėtų būti susitarimo reikalas.
Man labai nepatinka, kai lauko kavinėje greta sėdintis žmogus rūko. Galbūt reikėtų jiems įrengti specialias zonas. Gėrovams – dar kitas erdves.
Gerai, kai alkoholis vartojamas kultūringai, tačiau apspangę žmonės dažnai priekabiauja, svaido replikas. Blaivūs jie šitaip turbūt niekada nesielgtų.
– Kaip ruošiami ribojimai gali paveiki tradicines muges?
– Užsieniečiams tikrai labai smagu, kad mugėje galima užkąsti ar paragauti alaus. Dėl naujų ribojimų turistų mugėse nei padaugės, nei sumažės. Juk specialiai niekas dėl alaus nevažiuoja.
Turisto pasitenkinimas gali būti didesnis, bet kaip turizmo srities specialistė tikrai rasčiau, kaip tuos turistus užimti. Vienas tokių užsiėmimų – edukacinės programos, kur taip pat galima paragauti gėrimų ir susipažinti su nacionalinių patiekalų gamyba, padainuoti ir pašokti niekam netrukdant.
– Galbūt tie ribojimai sumažins kai kurių bendrovių apyvartą, nes alkoholis yra labai populiarus kaip suvenyras. Ką pasiūlytumėte, kad nukentėjusiųjų šioje situacijoje būtų kuo mažiau?
– Man patinka 0 laipsnių ir 0 promilių, tačiau negalime tokios nuostatos visiems žmonėms primesti per prievartą. Žmogus turėtų laisva valia priimti sprendimą nevartoti alkoholio arba mažinti vartojimą.
Nesutinku, kad mūsų negalima išmokyti tokių dalykų. Jeigu žmogus pamato patrauklių alternatyvų, jis iškart jomis susidomi. Žmogus eis ten, kur įdomiau, originaliau, pajus malonumą dalyvauti. Alkoholis reikalingas tik tuomet, kai žmogus neturi veiklos.
Lietuva gali pasiūlyti gausybę įdomybių dalykų ir verslas tai daro, tačiau vienas verslininkas negali reklamuoti šalies pasaulyje – būtinas valdžios indėlis, kad šalis būtų tinkamai pristatoma užsienyje.
Viešbučio svečių pasiteiraujame, kodėl jie kelionei pasirinko Lietuvą. Dažniausiai pasirinkimą lemia pigūs lėktuvų bilietai, ir tik juos nusipirkę jie pradeda domėtis, kur yra tas Kaunas ir Lietuva.
O atvykus lūkesčiai yra patenkinami ir net viršijami.
Paskelbimo data: 2017-05-20
Autorius: LR korespondentas Arūnas Karaliūnas
Šaltinis: Dienraštis “Laikinoji sostinė”
Sveikiname su Tarptautine turizmo diena!
